Portugalija. 2 dalis

Oras. Portugalijoje oras keistas. Eini gatve +30, saulė šviečia, karšta, norisi dainuoti. Išlendi iš už kampo, kaip drioksteli vėjo gūsis. Ir pradedi nebesuprasti: šalta ar karšta. Taip ir likau nesupratusi.

Važiuodama į šiltus kraštus rugsėjo mėnesį, aš visada tikiuosi dar šilto oro. Portugalijoj tas oras dieną lyg ir šiltas, bet vėjas. Naktys jau šaltos. Vanduo irgi šaltas. Bet, nepaisant mano paverkimų, megztuką išsitraukiau gal 3 kartus. Nors antrą dieną netgi krapnojo ir bangavo. Vaizdelis kaip tik iš tos dienos.

Kaškaišas. Jaukios bangelės. 

Pažintis su Atlanto pakrante. Trečią dieną išsinuomojome automobilį vietinėje nuomoje. Teko naujas Renault  Twingo su 1.2 benzininiu varikliu. Traukė mūsų baltoji gulbė, oj kaip traukė į visus kalnelius. Nusprendėme pasivėžinti nemokamais keliais, bet ne visada sekėsi aplenkti autostradas. Ir visai nesisekė suprasti jų kelių mokesčių subtilybių. Sumokėjom 17 eurų baudą. Kitą kartą bus lengviau. Apie portugalų įpročius vairuojant parašysiu vėliau.

Baltoji gulbė ir aš. Baltoji gulbė nuomota, o aš ne

Kad būtų lengviau įsivaizduoti kiek mes nuvažiavom, įdedu Google žemėlapį. Gal kokybe ir neblizgės, bet vaizdas yra vaizdas.

 

Kaškaišas - Batalha

Taigi. Išvažiavom iš savo jau gimto Kaškaišo ir patraukėme Atlanto vandenyno link. Pirmą kartą sustojome bele kokioje aikštelėje. Tokioje bele kokioje, kad aš net neatsimenu kur. Bet vaizdas buvo toks, kokio aš nebuvau mačiusi, nesitikėjau pamatyti ir vargu ar greit pamatysiu. Ten buvo vandenyno bangos ir pliažas. Pirmas įspūdis - nerealu,vau, taip negali būti, aš kine, man vaidenasi....

 Pirmas susidūrimas su vandenynu ir pirmas " Vau kaip gražu"

Peniche. Miestelis ir tvirtovė. Ant vandenyno kranto. Neturiu ką daugiau pasakyti. 

Peniche

Obidos. Kita stotelė buvo senas, mažas ir jaukus miestelis Obidos, garsėjantis savo tvirtovės sienomis bei akveduku. Prie Obidos akveduko kaip tik ir stovėjo mūsų baltoji gulbė ankstesnėje nuotraukoje. O ant tvirtovės sienos buvo galima užlipti ir apeiti visą miestelį, bet man iškilo lengva problemėlė. Užlipus ant tos sienos (įtariu, kad panašiai kaip į trijų aukštų namą), randi 1,5 metro takelį, kuris yra visiškai neaptvertas t.y. tvorelės nėra.  Prieš lipant, mačiau užrašą, kad jūsų saugumas - jūsų rankose. Ir viskas. 

Obidos

 Obidos. Ten toliau kaip tik ir matosi ta siena

Batalha. Batalja kaip reikėtų sakyti lietuviškai yra garsi tuo, kad joje yra Bataljos dominikonų vienuolynas - Portugalijos gotikos šedevras. Pradėtas statyti 1385 metais , o baigtas 1517 metais. Ten niekas neskuba. Vienuolyną pastatė Portugalijos karalius Joao I (Žoa turbūt reikėtų sakyti) kaip padėką mergelei Marijai už laimėtą mūšį. Apskritai, portugalų santykiai su mergele Marija labai glaudūs. Matėme bent dvi vietas, kur kažkas pastatyta dėl to, kad ten pasirodė mergelė Marija. Pats Bataljos kaimelis niekuo neypatingas. Bet tas vienuolynas, tai kaip iš kosmoso. Įsivaizduokit, eini, eini kažkokiu kaimu ir še tau pasaulinis gotikos šedevras. Atrodo lyg patekai į gretimą visatą, į kitą realybę. Rimtai.

Batalha vienuolynas

 Batalha vienuolynas

Tą dieną Batalha nebuvo paskutinis mūsų taškas, bet apie tai kitoje serijoje. Taip sakant to be continued....